Bendrasavininkių teisė atsidalinti savo nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės

Bendraturčių teisės

Priimtas teismo sprendimas Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Konkrečiu atveju teismas siekė kaip įmanoma atidalyti bendraturčius iš bendro daikto, nes kaip matyti šalių interesai yra labai priešingi, jų santykiai labai konfliktiški. Kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Tokiu būdu byloje bendram naudojimui paliktini tik 2 pastatai gyvenamasis namas, kur išlieka 2 savininkai ir kluonas, kurį valdytų trys savininkai.

Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

Nuomininkas prieš valstybės instituciją

Priimtas teismo sprendimas Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 56-71 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. neatskleista bylos esmė dėl pagrindinės nuomininkės teisės į ginčo patalpas atsiradimo pagrindo iki 1996 metų nuomos sutarties sudarymo, nevertintas atsakovės įgytas turtinis santykis su gyvenamąja patalpa ir neanalizuotos ginčo patalpos nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, nenagrinėtas atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas priteisti apeliantei kompensaciją už jos prarandamą žemės sklypą (aplink ginčo pastatą) kartu su priklausiniais, nors minėti reikalavimai buvo keliami ne nuomos sutarties, o faktinio ilgamečio žemės sklypo naudojimo pagrindu, nesiaiškinta, ar tikrai apeliantė visą šį laikotarpį naudojosi būtent 10 arų žemės sklypo plotu, nesiaiškinta, ar 2349 kv. m žemės sklypo, skyrimas atsakovei buvo siejamas būtent su atsakovės išsikėlimu iš ginčo patalpos, nevertinta, ar iš tiesų, kaip teigia atsakovė, pagal nacionalinį teisinį reguliavimą ji, jau nuo 1992 m. žinodama apie ginčo patalpų pertvarkymą visuomenės poreikiams, turėjo galimybę pasirinkti kompensavimo būdą: žemės sklypo įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis arba priėmimą į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą ir lengvatinio kredito gyvenamojo namo ar buto statybai suteikimą (Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas), neanalizuota atsakovės sveikatos būklė ir neįsitikinta, ar tikrai savivaldybės siūlomas būstas yra pritaikytas atsakovės poreikiams), skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to, gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.

Medžiotojas prieš būrelį

Medžioklės teisė

Priimtas teismo sprendimas

Įpareigoti atsakovą Medžiotojų būrelį užtikrinti Medžiotojo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką įrašyti Medžiotoją į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, teikti Medžiotojui informaciją apie organizuojamas medžiokles, bei kitaip nediskriminuoti ieškovo kitų Medžiotojų būrelio narių atžvilgiu, t. y. užtikrinti medžiotojui Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintas teises: dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime; naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis (pagal asociacijoje nustatytą tvarką įrašyti Medžiotoją į kitiems atsakovo nariams išduotus medžioklės lapus); susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą (apie medžiokles „sėlinant, tykojant“ bei kitais medžioklės būdais vykdomas medžiokles – tyliuoju varymu; perduoti Medžiotojui pagal asociacijoje nustatytą tvarką už atsakovo lėšas pagamintą medžioklės plotų vienete sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų produkciją).